{"id":29,"date":"2021-01-20T11:28:08","date_gmt":"2021-01-20T11:28:08","guid":{"rendered":"http:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/?page_id=29"},"modified":"2023-08-30T09:18:06","modified_gmt":"2023-08-30T09:18:06","slug":"useful-links","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/?page_id=29","title":{"rendered":"Useful links"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Press releases<\/strong><br><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>MRU mokslinink\u0173 sukurta lietuvi\u0161ka apklaus\u0173 mokymo platformos versija pad\u0117s atskleisti seksualin\u0117s prievartos atvejus<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Iki 2020 m. Lietuvoje nebuvo surinkta pakankamai duomen\u0173 apie seksualin\u0117s prievartos prie\u0161 vaikus paplitim\u0105. Neturint \u0161ios informacijos buvo sud\u0117tinga ne tik suprasti ir \u012fvertinti \u0161ios problemos mast\u0105, bet ir u\u017etikrinti seksualin\u0117s prievartos prie\u0161 vaikus atskleidim\u0105. Be to, vis dar nepakako kvalifikuot\u0173 specialist\u0173, galin\u010di\u0173 i\u0161ai\u0161kinti seksualin\u0117s prievartos prie\u0161 vaikus ir paauglius atvejus, ginti j\u0173 interesus bei pad\u0117ti taikyti nauj\u0105 Vaiko teisi\u0173 apsaugos sistem\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Per tris metus (2020-2023) Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai \u012fgyvendino projekt\u0105 \u201eSeksualin\u0117s prievartos, patirtos vaikyst\u0117je, atskleidimas: paplitimo vertinimas ir lietuvi\u0161kos simuliuotos interviu platformos (EIT) versijos k\u016brimas\u201c, kurio metu buvo sukurta lietuvi\u0161ka programin\u0117 interviu platforma, leid\u017eianti apmokyti specialistus efektyviai apklausti galimai seksualin\u0119 prievart\u0105 patyrusius vaikus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u0160i mokymo programa pad\u0117s specialistams, dirbantiems su ma\u017eais vaikais, atskleisti seksualin\u0117s prievartos atvejus ir u\u017etikrinti pagalb\u0105 bei saugum\u0105 prievart\u0105 patyrusiam vaikui\u201c, &#8211; sako projekto mokslinio tyrimo vadov\u0117, MRU \u017dmogaus ir visuomen\u0117s studij\u0173 fakulteto profesor\u0117, Taikomosios psichologijos tyrim\u0173 laboratorijos vadov\u0117 prof. dr. Rita \u017dukauskien\u0117<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Baigiamojoje MRU mokslinink\u0173 vykdomo projekto \u201eSeksualin\u0117s prievartos, patirtos vaikyst\u0117je, atskleidimas: paplitimo vertinimas ir lietuvi\u0161kos simuliuotos interviu platformos (EIT) versijos k\u016brimas\u201c konferencijoje buvo ap\u017evelgti pagrindiniai projekto rezultatai, pristatyti seksualin\u0117s prievartos prie\u0161 vaikus paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenys, kalb\u0117ta apie \u0161ali\u0161kumo ir emocij\u0173 \u012ftak\u0105 vaik\u0173 apklausos procese priimant sprendimus ir pan.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Konferencijoje taip pat dalyvavo teis\u0117s psichologai ir vaik\u0173 apklausas, kai yra \u012ftariamas seksualinis smurtas, atliekantys bei min\u0117toje srityje besispecializuojantys specialistai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><a href=\"https:\/\/www.mruni.eu\/news\/mru-mokslininku-sukurta-lietuviska-apklausu-mokymo-platformos-versija-pades-atskleisti-seksualines-prievartos-atvejus\/\">Straipsn\u012f galima rasti \u010dia.<\/a><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Mokslo darbuotoj\u0173 tyrimas atskleid\u0117 seksualin\u0117s vaik\u0173 prievartos paplitim\u0105 Lietuvoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Seksualin\u0117 prievarta prie\u0161 vaikus kelia susir\u016bpinim\u0105 visam pasauliui. Patirtos seksualin\u0117s prievartos fizin\u0117s pasekm\u0117s su laiku gali visi\u0161kai i\u0161nykti, ta\u010diau psichologin\u0117s traumos vaiko psichikos sveikatai da\u017enai gali b\u016bti ypa\u010d sunkios ir i\u0161likti suaugus. Turint omenyje, kad vaikai toki\u0105 prievart\u0105 da\u017enai patiria i\u0161 artimoje aplinkoje esan\u010di\u0173 arba gerai pa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173 ir d\u0117l to yra labai pa\u017eeid\u017eiami, svarbu i\u0161siai\u0161kinti, koks \u0161ios problemos mastas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Real\u0173 seksualin\u0117s prievartos prie\u0161 vaikus paplitim\u0105 labai sunku \u012fvertinti. Ma\u017eame\u010diai ar pa\u017eeid\u017eiami vaikai kartais neturi pakankam\u0173 komunikacini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 papasakoti apie \u012fvykusi\u0105 prievart\u0105 arba gali nesuprasti, kas \u012fvyko, pavyzd\u017eiui, ar jo at\u017evilgiu atlikti veiksmai buvo netinkami. Kartais vaikyst\u0117je patirt\u0105 prievart\u0105 suaugusieji stengiasi pamir\u0161ti arba slepia, stengiasi tiesiog i\u0161stumti, tarsi tai nebuvo \u012fvyk\u0119. Ir nors \u012fvairi\u0173 \u0161ios problemos paplitim\u0105 analizuojan\u010di\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenys varijuoja, priklausomai nuo grup\u0117s ir pasitelkto \u0161io rei\u0161kinio apibr\u0117\u017eimo, toki\u0105 prievart\u0105 patyrusi\u0173 moter\u0173 procentas kinta nuo 2 iki 62 procent\u0173, o vyr\u0173 \u2013 nuo 3 iki 16 procent\u0173 (Johnson, 2004).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasaulio sveikatos organizacija seksualin\u0119 vaiko prievart\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip bet kok\u012f vaiko \u012ftraukim\u0105 \u012f seksualin\u0119 veikl\u0105, kurios tas vaikas iki galo nesuvokia \/ nesupranta, negali duoti s\u0105moningo sutikimo, n\u0117ra pasiruo\u0161\u0119s pagal savo kognityvin\u0117s raidos lyg\u012f ir \/ ar kuri pa\u017eeid\u017eia \u012fstatymus bei visuomen\u0117s socialines normas. Seksualin\u0117 prievarta prie\u0161 vaikus apima ne tik fizin\u012f kontakt\u0105, bet ir seksualini\u0173 \u017einu\u010di\u0173 siuntin\u0117jim\u0105, pornografinio turinio rodym\u0105, kalb\u0117jim\u0105 apie seksualinius santykius ir pan. Mokslininkai i\u0161skiria kertinius seksualin\u0119 vaik\u0173 prievart\u0105 apiman\u010dius kriterijus: prievart\u0105 patyr\u0119s asmuo yra vaikas, n\u0117ra abipusio sutarimo, padaryti veiksmai yra seksualinio pob\u016bd\u017eio ir \u012ftraukia prievart\u0105 (Mathews &amp; Collin-Vezina, 2019). Svarbu pasteb\u0117ti, kad seksualin\u0119 prievart\u0105 vaikai gali patirti ne tik i\u0161 suaugusi\u0173, bet ir i\u0161 savo bendraam\u017ei\u0173. Naujausi\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad da\u017enai seksualin\u0117s prievartos prie\u0161 vaikus kaltininkai ir yra kiti vaikai arba nepilname\u010diai (Kloppen, et al., 2016).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaik\u0173 seksualin\u0117s prievartos fenomenas Lietuvos visuomen\u0117s d\u0117mesio sulauk\u0117 tik 1996 m. Soviet\u0173 S\u0105jungos laikais oficiali statistika apie anks\u010diau min\u0117t\u0105 prievart\u0105 patyrusius vaikus nebuvo renkama. 2000 m. \u012f Lietuvos Respublikos baud\u017eiam\u0105j\u012f kodeks\u0105 buvo \u012ftraukti nusikaltimai, kurie ap\u0117m\u0117 ir teis\u0117s pa\u017eeidimus, susijusius su seksualine vaik\u0173 prievarta. Ta\u010diau net ir \u0161iuo metu, remiantis Lietuvos statistikos departamento rodikliais, 2020 m. Lietuvoje buvo u\u017efiksuoti tik 50 nusikaltim\u0173, susijusi\u0173 su artimoje aplinkoje patirta seksualine prievarta, o 2021 m. \u2013 tik 47. Valstyb\u0117s vaiko teisi\u0173 apsaugos ir \u012fvaikinimo tarnybos prie Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. veiklos ataskaitos duomenimis, u\u017efiksuoti 239 galimai seksualin\u012f smurt\u0105 patyrusi\u0173 vaik\u0173 atvejai (41 berniukas, 198 mergait\u0117s).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Suaugusi\u0173j\u0173 apklausos yra vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 nustatyti \u0161ios problemos paplitim\u0105, tod\u0117l Lietuvoje Mykolo Romerio universiteto mokslinink\u0173 grup\u0117 atliko reprezentatyvi\u0105 2 000 jaun\u0173 suaugusi\u0173 (18 \u2013 29 met\u0173 am\u017eiaus) \u017emoni\u0173 apklaus\u0105 apie vaikyst\u0117je (iki 18 met\u0173) patirt\u0105 \u012fvairios formos seksualin\u012f smurt\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gauti rezultatai parod\u0117, kad 15,9 proc. dalyvi\u0173 vaikyst\u0117je patyr\u0117 seksualin\u0119 prievart\u0105. Tarp moter\u0173 \u0161i\u0173 atvej\u0173 buvo daugiau nei tarp vyr\u0173 (atitinkamai 18,5 % ir 13,5 %). Seksualin\u0117 kalba arba seksualini\u0173 dalyk\u0173 ra\u0161ymas apie asmen\u012f buvo labiausiai paplitusi seksualin\u0117s prievartos forma. Tuo tarpu nukent\u0117jusi\u0173, kurie prane\u0161\u0117 apie fizin\u0119 prievart\u0105, \u012ftraukian\u010di\u0105 lytinius santykius, skai\u010dius buvo palyginti ma\u017eas. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad da\u017eniausiai smurtautojas buvo kitas jaunuolis. Prie\u0161ingai nei tik\u0117tasi, seksualin\u0119 prievart\u0105 i\u0161 artim\u0173 \u0161eimos nari\u0173 patyrusi\u0173 asmen\u0173 skai\u010dius buvo nedidelis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimo i\u0161vados patvirtino ankstesni\u0173 mokslini\u0173 studij\u0173 rezultatus, kad ne tik suaugusieji, bet ir vaik\u0173 bendraam\u017eiai yra svarbi seksualini\u0173 smurtautoj\u0173 dalis. Tod\u0117l siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 vaik\u0173 seksualinei prievartai, tiriant min\u0117tus atvejus ar planuojant atitinkamas intervencines ar korekcines politines priemones ir veiksmus, \u012f tai ypa\u010d reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><a href=\"https:\/\/www.mruni.eu\/news\/mokslo-darbuotoju-tyrimas-atskleide-seksualines-vaiku-prievartos-paplitima-lietuvoje\/\">Straipsn\u012f galima rasti \u010dia.<\/a><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Teis\u0117s psichologas Aleksandr Segal: \u201eNepilname\u010di\u0173 vaik\u0173 apklausos netur\u0117t\u0173 virsti tardymu\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Apklausos, kuriose dalyvauja nepilname\u010diai vaikai, yra viena sud\u0117tingiausi\u0173 akistat\u0173, reikalaujanti ne tik i\u0161skirtinio d\u0117mesio, bet ir specifini\u0173 \u017eini\u0173. Deja, pasaulin\u0117 praktika byloja, jog apklausos atlik\u0117jams nepavyksta laikytis geriausi\u0173 interviu praktik\u0173 rekomendacij\u0173 \u2013 nors teorin\u0117s mokym\u0173 med\u017eiagos yra pakankamai, praktini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 dauguma specialist\u0173 stokoja. Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto lektoriaus, doktoranto ir teis\u0117s psichologo Aleksandr Segal, neseniai tyrusio veiksnius, daran\u010dius \u012ftak\u0105 nepilname\u010di\u0173 parodym\u0173 kokybei, j\u0173 nepaisymas ar netinkamas naudojimas nepilname\u010dio apklausos metu ir gali, ir turi sukelti abejoni\u0173 d\u0117l gaut\u0173 parodym\u0173 patikimumo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u012evardijo, \u012f k\u0105 apklausiant nepilname\u010dius, b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f pirmiausiai<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kaip teigia kalbintas MRU atstovas, analizuojant nepilname\u010di\u0173 vaik\u0173 apklausas \u2013 skaitant stenogramas \u2013 mokslininkai pastebi, jog did\u017eioji dalis formalizuojam\u0173 klausim\u0173 yra u\u017edari, nukreipiantys, \u0161ali\u0161ki ir\/arba atsakym\u0105 menantys. D\u0117l to, anot A. Segal, apklausiant vaikus, ypatingai jaunesnio am\u017eiaus, pavyzd\u017eiui, 4-6 met\u0173, apklausos atlik\u0117jas gali visi\u0161kai kita kryptimi nukreipti interviu ir i\u0161gauti realyb\u0117s neatitinkant\u012f naratyv\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mykolo Riomerio universitete daktaro laipsnio siekiantis teis\u0117s psichologas, neseniai savo monografijoje apibendrino pagrindinius veiksnius, kurie daro \u012ftak\u0105 nepilname\u010di\u0173 apklaus\u0173 kokybei. Kaip svarbiausius jis pa\u017eymi nepilname\u010dio kognityvinius geb\u0117jimus, apklausos atlik\u0117jo komunikacij\u0105, pat interviu metu naudojamos kalbos \u012fvertinim\u0105 bei kontakto u\u017emezgim\u0105. Anot psichologo, b\u016btent \u0161i\u0173 veiksni\u0173 \u017einojimas, suvokimas ir integravimas \u012f praktin\u012f \u012fg\u016bd\u012f yra pagrindas, siekiant i\u0161gauti patikimus ir kokybi\u0161kus parodymus i\u0161 nepilname\u010dio asmens.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mato specialist\u0173 stygi\u0173<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis d\u0117lto, specialist\u0173, kurie nuodugniai geba pritaikyti savo \u012fg\u016bd\u017eius ir atliepti visus veiksnius, pasak A. Segal yra ne tiek, kiek nor\u0117t\u0173si. Jo \u017einiomis, Lietuvoje teism\u0173 psichologams yra skirta 15 etat\u0173, be to, yra papildomas s\u0105ra\u0161as specialist\u0173, i\u0161 kurio, esant poreikiui, jie kvie\u010diami atlikti nepilname\u010di\u0173 apklausas. B\u016bsimas moksl\u0173 daktaras tikisi, jog ateityje toki\u0173 specialist\u0173 poreikis tur\u0117t\u0173 b\u016bti labiau aktualizuojamas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eKiek teko dom\u0117tis, specialist\u0173 prieaugis atsirado neseniai, mat dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 visoje \u0161alyje j\u0173 buvo vos penki. Nuo 2018 met\u0173 teisi\u0161kai \u012fsigaliojo sprendimas, jog apklausiant vaikus iki 14 m., psichologo dalyvavimas yra b\u016btinas, o nuo 14 m. iki 18 m. rekomenduojamas. Toks sprendimas atne\u0161\u0117 poky\u010di\u0173 sistemoje\u201c, \u2013 pasakoja A. Segal.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jis pa\u017eymi, kad auk\u0161\u010diausio lygio specialistai, apklausiantys nepilname\u010dius, turi orientuotis ne tik \u012f teorini\u0173 \u017eini\u0173, bet ir \u012f praktini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 tobulinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Trauminiai pasakojimai gali ne tik gilinti \u017eaizdas, bet ir i\u0161kraipyti parodymus<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mokslininkai mano, kad netrukdant vaikui pasakoti, \u0161is gali pasakyti daug ties\u0105 atspindin\u010dios informacijos, ta\u010diau, \u012f pasakojim\u0105 \u012fsiterpus suaugusiam su savo klausimais, naratyvas da\u017enai pasikei\u010dia. B\u016btent d\u0117l to, A. Segal teigimu, kalbinantys specialistai turi b\u016bti itin kompetentingi ir nekartoti praeities klaid\u0173 &#8211; ilg\u0105 laik\u0105 taikyta praktika, anot jo, primin\u0117 tikr\u0105 vaik\u0173 tardym\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psichologo manymu, neatsi\u017evelgiant \u012f nepilname\u010dio am\u017eiaus ypatumus, kognityvinius ir kitus geb\u0117jimus, informacijos patikimumas yra labai s\u0105lyginis, o pakartotinos apklausos gali pakartotinai traumuoti vaikus ir sukelti antrin\u0119 traumatizacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTurime plon\u0105 rib\u0105 ir j\u0105 per\u017eengus apklausai ne tik, kad nepad\u0117sim, bet dar ir pakenksime kalbinamam vaikui. Pateiksiu pavyzd\u012f i\u0161 asmenin\u0117s praktikos \u2013 specializuojuosi vaik\u0173, galimai patyrusi\u0173 seksualin\u012f smurt\u0105 apklausuose. Tokio tipo atvejai yra sud\u0117tingi tuo, kad da\u017eniausiai vaik\u0173 apklausa yra vienintelis informacijos \u0161altinis. Kai ma\u017eame\u010diams vaikams tenka kelis kartus kalb\u0117tis ta pa\u010dia tema, jie gali keisti savo parodymus, nes suvokia, kad pirm\u0105 kart\u0105 j\u0173 pasisakymai ne\u012ftiko apklaus\u0117jui, tad reikia pasakyti kitaip. Tad tokio tipo apklausoms taikoma vienos apklausos taisykl\u0117, t.y. pageidautina, kad vaikas b\u016bt\u0173 apklausiamas i\u0161 vieno karto, o pati apklausa atvirais klausimais tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti vaikui atskleisti naratyv\u0105, u\u017euot naviguojant u\u017edarais ar nukreipian\u010diais klausimais k\u0105 pasakoti\u201c, \u2013 teigia A. Segal.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Anot jo, \u0161iuo metu \u012fvykus tam tikrai nusikalstamai veikai, nepilname\u010diui tenka bendrauti ma\u017eiausiai su trimis \u0161alimis: pirmiausiai \u2013 t\u0117vais, toliau \u2013 su teis\u0117saugos atstovais, pavyzd\u017eiui, policininku arba vaik\u0173 teisi\u0173 atstovu, ir, galiausiai, su apklaus\u0105 vykdan\u010diu specialistu \u2013 psichologu arba psichiatru.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eToks scenarijus yra dar ne tiek blogas, kur kas pras\u010diau, kai nukent\u0117j\u0119s nepilnametis yra priverstas t\u0105 pa\u010di\u0105 istorij\u0105 pasakoti dar daugiau kart\u0173. Juk kalb\u0117ti, ypa\u010d su nepa\u017e\u012fstamais, svetimais \u017emon\u0117mis apie traumin\u0119 patirt\u012f savaime \u012fvyksta pakartotina traumatizacija. Pasaulin\u0117 rekomendacija ir mokslininkai seniai kalba apie tai, jog grandin\u0119 der\u0117t\u0173 trumpinti iki minimumo, ta\u010diau viskas priklauso nuo kiekvienos \u0161alies teisin\u0117s sistemos\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia A. Segal.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psichologin\u0119 apklaus\u0173 \u012ftamp\u0105 ma\u017eina special\u016bs kambariai<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">MRU atstovas pasakoja, jog visi didieji \u0161alies miestai turi specialius apklausos kambarius, kuriuose nepilname\u010diai kalbasi su specialistu. Siekiama, kad tokiuose kambariuose vaikai jaust\u0173si patogiai, saugiai \u2013 \u010dia, priklausomai nuo apklausiamo asmens am\u017eiaus, galima rasti \u017eaisl\u0173 ar kit\u0173 raminan\u010di\u0173 daikt\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eIdealiu atveju pokalbyje dalyvauja tik specialistas. Stengiamasi vengti akistat\u0173 su smurtautoju ar kitomis \u0161alimis, \u0161iuo metu jose nerekomenduojama dalyvauti nei t\u0117vams ar glob\u0117jams, nei kitiems, glaud\u017eiai susijusiems asmenims, pavyzd\u017eiui, mokytojams. Traktuojama, jog papildomi asmenys gali trikdyti naratyvo detales, jas i\u0161kreipti. Specialistas turi ausin\u0119, per kuri\u0105 stebintys teis\u0117saugos pareig\u016bnai gali u\u017eduoti klausimus, ta\u010diau apklausa neturi virsti tardymu ir kontrol\u0117 privalo i\u0161likti specialisto rankose\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s b\u016bsimasis moksl\u0173 daktaras A. Segal.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><a href=\"https:\/\/sc.bns.lt\/view\/item\/368337\">Straipsn\u012f galima rasti \u010dia.<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Press releases MRU mokslinink\u0173 sukurta lietuvi\u0161ka apklaus\u0173 mokymo platformos versija pad\u0117s atskleisti seksualin\u0117s prievartos atvejus Iki 2020 m. Lietuvoje nebuvo surinkta pakankamai duomen\u0173 apie seksualin\u0117s prievartos prie\u0161 vaikus paplitim\u0105. Neturint \u0161ios informacijos buvo sud\u0117tinga ne tik suprasti ir \u012fvertinti \u0161ios problemos mast\u0105, bet ir u\u017etikrinti seksualin\u0117s prievartos prie\u0161 vaikus atskleidim\u0105. Be to, vis dar nepakako &hellip; <\/p>\n<p class=\"link-more\"><a href=\"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/?page_id=29\" class=\"more-link\">Continue reading<span class=\"screen-reader-text\"> &#8220;Useful links&#8221;<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-29","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/29","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=29"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/29\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":190,"href":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/29\/revisions\/190"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/uncovabuse.mruni.eu\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=29"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}